BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Namų robotai

Photosource: iRobot

Nežinau kaip Jūs, bet aš esu didžiausia tinginė. Tačiau mėgstu tvarką, švarius namus ir vietose padėtus daiktus. Todėl net neįsivaduojate, kaip smarkiai kariauja šie mano bruožai tarpusavyje. Išplauti grindis? O gal geriau paskaityti knygą? Tik 30 puslapių liko iki atomazgos… bet negaliu žiūrėti į šitą betvarkę! Metu knygą, pradedu valyti, gailiuosi, kad pradėjau, nes pasirodo, kad valymo darbų yra žymiai daugiau. Žodžiu kankinuosi pati ir kankinu artimuosius, nes verčiu kartu su manimi išgyventi šios blaškymus. :) Vaikystėje vis pasvajodavau, kaip visus nemalonius buities darbus už mane atliktų robotas iš filmo „Viešnia iš ateities”. Pasirodo, dabar galiu jį nusipirkti! Tik kiek modernesnę ir patogesnę versiją. :)

Šiuo metu rinkoje yra įvairių robotų, visi gana simpatiški ir kompaktiški. Vieni gali siurbti, kiti net plauti grindis. Juos galima užprogramuoti, kad valytų kasdien, arba kas savaitę, arba kaip Jums patinka. Baterijos pakrovimo užtenka ribotam laikui, tačiau ne bėda - kai kurie robotai patys sugrįžta į „bazę” pasikrauti.

Photosource: http://www.robotshop.ca/robot-vacuums.html

Nuo pirkimo stabdo tik kaina - 250-500 USD. Tuo labiau tokiam mažam butui kaip mano. O jeigu butas būtų didesnis, ar užtektų tokio robočiuko pajėgumų? Taigi kol kas žadu palaukti, kol technologija taps labiau paplitusi, atsiras daugiau konkurencijos, pakaitalų ir sumažės kainos. :) O galbūt Jūsų bute/name jau dirba panašūs robotai? Būtų labai įdomu išgirsti komentarus!

Rodyk draugams

Kartas nuo karto įsimyliu kokį nors desertą ir tuomet jau viskas… būnu kaip apsėsta, gaminu jį vos ne kasdien, vaišinu draugus ir gimines, pati valgau labai daug ir niekaip negaliu pasisotinti. Ateityje tokio deserto receptas iškilmingai atsiduria mano TOP skanėstų sąraše. Būtent taip pat atsitiko ir šiam morkų pyragui, nors pradžia buvo labai proziška. Šaldytuve užsigulėjo morkų ir reikėjo kažkaip jas sunaudoti. Kadangi sriubų virti nemėgstu, o kepti desertus mėgstu net labai-labai, be to mano mėgstamo James Martino desertų knygoje buvo tik vienas morkų pyrago receptas, tai viskas lyg ir buvo nuspręsta. Tačiau gautas rezultatas buvo tikra poezija, meilė ir fejerverkai! :) Taigi jau antrą dieną iš eilės kepu tą patį morkų pyragą ir nesvarbu, kad savo eilės aprašymui jau seniai laukia subtilios figų salotos ir garstyčiose troškintas triušis. Jie supranta ir palauks.:)

Ingredientai:
200 gr. smulkiai trintų morkų
175 gr. rudojo cukraus
2 kiaušiniai
150 ml alyvuogių aliejaus
200 gr. miltų
1 valg. šaukšto maltų prieskonių mišinio (kardamono, gvazdikėlių, cinamono)
1 arbat. šaukštelis sodos
80 gr. graikinių riešutų
1 citrinos tarkuota žievelė
110 gr. auksinių razinų (tiks ir bet kokios kitos be kauliukų)

Glajui
100 gr. cukraus pudros
3-4 arbat. šaukštelio citrinos sulčių

Pateikimui:
100 gr. maskarponė
2 arbat. šaukšteliai medaus
1 arbat. šaukštelis cinamono

Ką daryti:
1. Įkaitinti orkaitę iki 180C laipsnių. 25 cm skersmens kepimo formą išklokite kepimo popieriumi ir ištepkite sviestu.
2. Išplakite kiaušinius su cukrumi ir aliejumi iki vientisos masės. Pridėkite sutarkuotas morkas, prieskonius, razinas ir riešutus, permaišykite. Tuomet pridėkite miltus, sodą, ir gerai išmaišykite.
3. Įpilkite tešlą į formą ir pašaukite į orkaitę apie 40 - 50 minučių. Išimkite iš orkaitės ir formos, atvėsinkite.
4. Glajui sumaišykite cukraus pudrą su citrinos sultimis ir greitai maišykite iki vientisos masės. Užpilkite glajų ant atvėsusio pyrago ir leiskite šiek tiek sustingti.
5. Sumaišykite maskarponę su medumi ir cinamonu, gerai permaišykite.
6. Pyragą supjaustykite gabaliukais ir pateikite su cinamono skonio maskarpone.

P.S. aš, kaip visada, pridėjau šiek tiek daugiau prieskonių, ypač kardamono ir cinamono, tuomet skonis gavosi intensyvesnis ir kažkoks „kalėdinis”. :)

Pagaminta pagal: James Martin. Desertai

Rodyk draugams

Šokoladinis pyragas su avietėmis ir imbieru

Su šokoladu mes geriausi draugai, tiesiog puikiai sutariame. Suprantame, bei vertiname vienas kitą, palaikome sunkiomis minutėmis. :) Tai kam tie miltai, jeigu pyrage yra tiek šokolado? Be šokolado jame dar yra imbiero, kuris suteikia vos pagaunamą rafinuotą poskonį, bei aviečių rūgštelės. Taigi tikiuosi, kad šis pyragas patiks visiems šokoholikams, šokolado fanams ir net šokolado skeptikams!

Ingredientai:

250 gr. tamsaus šokolado
250 gr. minkšto sviesto
5 kiaušiniai
200 gr. cukraus
50 gr. kukurūzų kruopų
50 gr. imbiero
200 gr. aviečių (gali būti ir šaldytos)
2-3 valg. šaukštai kakavos miltelių

Pateikimui:
Vaniliniai ledai
Šviežios mėtos
Kakavos milteliai

Ką daryti:
1. Įkaitinti orkaitę iki 180 C laipsnių. Sudėti šokolado gabaliukus ir sviestą į dubenį ir visiškai ištirpdyti ant garų vonelės, arba mikrobanginėje iki vientisos skystos šokoladinės masės.
2. Suplakti kiaušinius su cukrumi. Smulkiai sutarkuoti arba susmulkinti virtuvės kombaine imbierą. Į kiaušinių masę supilti šokoladą, sudėti imbierą ir atsargiai permaišyti. Pridėti kukurūzų kruopas, bei kakavos miltelius, vėl atsargiai permaišyti.
3. Apvalią kepimo formą (apie 26-28 cm skersmens) ištepti sviestu. Supilti pusę pyrago masės, ant viršaus tolygiai paskirstyti avietes, užpilti likusia tešla. Kepti įkaitintoje orkaitėje apie 45-50 minučių. Rekomenduoju kepimo metu neatidarinėti orkaitės, nes pyragas gali suskilti. Jums gali pasirodyti, kad pyragas nėra visiškai iškepęs, nepergyvenkite, taip ir turi būti. Leiskite jam atvėsti, atsargiai supjaustykite gabaliukais ir pateikite su ledais bei šviežiomis mėtomis. Beje šis pyragas turi dar vieną privalumą: kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis tampa. :)

Receptas adaptuotas pagal EdimDoma

Rodyk draugams

Pradėkime nuo to, kad sriubų nemėgstu. Prisimenu, kaip vaikystėje nuolat sėdėjau valandų valandas prie sriubos lėkštės, nes mama būtinai liepdavo viską suvalgyti. Aš svajodavau, sriubą šaldavo ir tapdavo iš viso nevalgoma, aš verkšlendavau, kad neskanu, mama pykdavo. Žodžiu, trauma liko visam gyvenimui. :) Dabar kai jau saugau, atrandu sriubas iš naujo. Po truputį, lėtais žingsniais ir ne visas (nuo kopūstų sriubos kvapo mane iki šiol purto). Todėl, kai iš draugės dovanų gavau moliūgo riekę, nusprendžiau padaryti dar vieną žingsnį į priekį sriubų pažinimo takeliu.

Apie 4-6 porcijos

Vidutinio dydžio moliūgo riekė (apie 500 gr.)
1 litras daržovių ar vištienos sultinio
1 didelis svogūnas
2 bulvės
2 morkos
2 česnako skiltelės
2 cm imbiero šaknies
1 arbat. šaukštelis kumino sėklų
1 arbat. šaukštelis kalendros sėklų
Žiupsnelis šafrano
Druska, pipirai
Alyvuogių aliejus
Gabaliukas sviesto
2 valg. šaukštai grietinės
50 gr. pelėsinio sūrio
5-6 vidutinio dydžio baravykai
čiobreliai

Ką daryti:

  1. Svogūną supjaustyti kubeliais, smulkiai sutarkuoti morkas, labai smulkiai supjaustyti česnakus ir imbierą. Bulvės nulupti, supjaustyti kubeliais. Nupjauti moliūgo žievę, išpjauti sėklas, minkštimą supjaustyti kubeliais. Ant vidutinės ugnies su šlakeliu aliejaus pakepinti svogūnus, morkas, česnakus, imbierus, kol suminkštės. Pridėti moliūgus ir prieskonius (kalendrą, kuminą, šafraną, pipirus). Kepti apie 7 minutes, kol moliūgai suminkštės.
  2. Iškeptas daržovės įdėti į puodą, pridėti bulvių, druskos, užpilti sultiniu, kad padengtų daržoves ir virti ant vidutinės ugnies apie 30 minučių.
  3. Tuo tarpu baravykus perpjauti pusiau, didesnius grybus - į daugiau dalių. Pakepinti su sviestu ant aukštos ugnies, kol apskrus.
  4. Išvirtą sriubą pertrinti blenderiu iki kreminės konsistencijos. Pridėti grietinę ir dar kartą lengvai pertrinti. Arba grietinę galima pateikti jau lėkštėje.
  5. Įpilti sriubą į lėkštę, pabarstyti pelėsiniu sūriu, pridėti grybukus, papuošti čiobrelių šakele.

Įkvėpta: draugės Tomos ir žurnalo Gastronom Nr. 12, 2008

Rodyk draugams

Kas po gaubtu?

Ar jums būna taip, kad iškepate tortą, sausainių ar kitų gardėsių, dalį suvalgote, o likę gabaliukai guli ir liūdnai džiūsta? Tuomet tenka lėkštes apvynioti su folija ar plėvele… fui, kaip šito nemėgstu, nes tuomet vaizdas būna labai neestetiškas ir primena valgyklas. Jau seniai žvalgausi gražaus stiklinio gaubto, kuris padėtų išspręsti šią problemą. Bet dabar patekau į dar keblesnę padėtį, nes internete pamačiau štai TOKIUS gaubtus, kurie užgožia visus kitus kada nors matytus.
Šie Fabrica kūrėjų darbai man primena Alisos iš Stebuklų šalies arbatėlę pas skrybėlininką, Marijos Antuanetės šukuosenas ir marsiečių galvas. :) Beje, kiti indai taip pat yra labai originalūs ir gražūs. Taigi šie smagūs daikčiukai jau atsidūrė mano kai turėsiu gražią ir didelę virtuvę wish list‘ę.

Nuotraukos iš www.fabricafeatures.com ir www.secondome.eu

Rodyk draugams

Kinas ir popkornas (I)

Ar sutinkate, kad kinas ir maistas puikiai dera tarpusavyje? Kai žiūrite gerą filmą namuose, visada norisi turėti kažką skanaus po ranką. Kino teatruose eilės prie maisto ir gėrimų būna ilgesnės už bilietų eiles. O ir maisto tema kine pastaruoju metu tapo žiauriai populiari. Todėl kviečiu prisiminti, o galbūt ir atrasti įvairius skanius kino momentus. Ištraukas iš filmų parinkau pagal savo skonį, kuriuos žiūrėdama būtinai užsimanau skaniai pavalgyti. :)

Skaniausi pusryčiai

Kino kritikai gali kiek nori sakyti, kad „Pusryčiai pas Tifanį” yra kiek naivokas, kartais lėkštokas filmas ir jį gelbsti tik Audrey Hepburn žavėsis, tačiau nenustosiu manyti, kad pusryčių scena yra tiesiog tobula! Ankstyvas rytas, gležna moteris prašmatnia juoda suknele (šį Givenchy modelį mielai dėvėčiau ir šiais laikais), perlų vėrinys, tuščias Niujorko miestas, visai neprašmatnus popierinis maišelis su bandele, vienkartinio naudojimo puodukas su kava, brangenybių spindėsis vitrinoje. Viskas dera ir nedera tarpusavyje. Bet kažkaip natūralu. Ir atrodo, kad labai skanu pusryčiauti būtent taip.


Skaniausi užkandžiai

“Bent kiek save gerbiantis žmogus operuoja karštais užkandžiais.” Nežinau kaip Jūs, o aš iki šiol spėlioju, ką jie ten valgo tuose mažuose cocotte indėliuose. Galbūt užkeptus baravykus su grietinėle ir sūriu? O gal sūrio suflė? Bet kokiu atveju ši scena įkvėpia mane pabandyti vis naują karšto užkandžio receptą, o gal atrasiu būtent tai, ką valgė profesorius ir daktaras? Beje, tik po šio epizodo man norisi taip pat skaniai išgerti degtinės, kurios apskritai nekenčiu ir nevartoju. Ech, tik kur rasti dar vieną Darją Petrovą, kuri pati puikiai gamina degtinę?

Klientų užgaidos

Man nuoširdžiai gaila tų virėjų, kurių klientai paprašo atnešti kečupo prie oto kepsnio baltojo vyno padaže. Žmonės, bent paragaukite! Tarkim, paragavote - nepatinka derinys, skonis, padavėjų apranga, dar kažkas. Galbūt nereikia pulti taisyti patiekalo savo lėkštėje? Turite galimybę nesutikti su virėjo nuomone ir nevalgyti, arba nebeateiti daugiau. Juk nepuolame taisyti mums nepatinkančių paveikslų galerijoje?

Ši scena su klientais filme „Lemiamas vakarėlis” man yra labai-labai juokinga, nes puikiai parodo mūsų stereotipus ir kartais buką užsispyrimą nevalgyti, „jeigu patiekalas nėra pagamintas taip, kaip ruošė mano mama”. O herojaus paaiškinimas, kodėl spagečiai pateikiami be mėsos kukulių, nes „sometimes spaghetti likes to be alone” vertas kokio nors apdovanojimo! Dabar turiu puikų argumentą į vyriškus komentarus, kad puikusis daržovių apkepas „būtų skanesnis, jeigu jame būtų mėsos”. :)

Čia irgi labai smagus momentas iš gana vidutiniško filmo „Meilės receptas“ (a.k.a. „No reservations“), kaip gali reaguoti išvestas iš kantrybės virtuvės šefas. Nors ir kiek perdėtai, bet vis tiek gana juokinga. Manau, kad bet kuris iš mūsų kartais norėtų panašiai pasielgti.

Skaniausi saldumynai

Filmą „Šokoladas” suvalgyčiau visą, nepalikčiau nei gabaliuko! Šis filmas yra visų smaližių, kurių pirmose gretose esu ir aš, svajonių išsipildymas. Vienas pažįstamas skeptikas po filmo peržiūros pašaipiai pareiškė: „tai ką? Viską gelbsti šokoladas, ha?”. Nustebau, kad jis nežino teisingo atsakymo: „EXACTLY!”. Taigi siūlau nežiūrėti tiems, kuriems šokoladas tėra eilinis saldumynas. Žiūrėti, jeigu vaikystėje svajojote gyventi šokoladiniame namelyje; manote, kad vienas iš pagrindinių LN Operos ir Baleto Teatro apsilankymo atributų yra karšto šokolado atsigėrimas; tikite, kad geriausiais vaistas nuo visų negandų yra šokoladas.

To be continued…

Rodyk draugams

Kai laukiu svečių darbo dienos vakare, visada ilgai mąstau, ką būtų galima pagaminti greitai, skaniai, nekasdieniškai ir nors šiek tiek prašmatniai. Tokiais atvejais dažniausiai renkuosi lašišą - ji skani, maistinga, lengvai ir greitai ruošiama ir ją mėgsta net tie žmonės, kurie nemėgsta žuvies. :) Cous cous košė irgi yra vienas iš mėgstamiausių garnyrų, kuris taip pat greitai ruošiamas, o jo skonis lengvai įtakojamas įvairiais priedais. Na o džiovintų slyvų padažas yra seniausia mano aistra ir tiesiog prašėsi būti pagaminamas.

4 porcijos

4 lašišos kepsniai
2 valg. šaukštai medaus
2 valg. šaukštai Dijon garstyčių
Druska, pipirai

Džiovintų slyvų padažas
15 džiovintų slyvų
1 stiklinės raudono vyno
1 stiklinės vandens
2 arbat. šaukšteliai malto cinamono
1 arbat. šaukštelis malto imbiero
2 arbat. šaukšteliai medaus
1 arbat. šaukštelis balsamico acto

Garnyras
200 gr. cous cous kruopų
4 vidutinio dydžio pomidorai
2 česnako skiltelės
Švieži čiobreliai
Šafranas, malta paprika
Druska
Alyvuogių aliejus ir gabaliukas sviesto

Ką daryti:

1. Lašišos kepsnius šiek tiek pasūdyti, pabarstyti pipirais. Marinatui sumaišyti medų ir garstyčias. Kulinariniu teptuku ištepti marinatu kiekvieną lašišos gabaliuką iš abiejų pusių. Palikti šaldytuve 2-3 valandoms, arba nakčiai.
2. Džiovintų slyvų padažui įdėti visus ingredientus į puodą ir virti ant vidutinės ugnies apie 30 minučių, arba kol džiovintos slyvos visiškai suminkštės ir pribrinks skysčių. Nuimti nuo ugnies ir sutrinti blenderiu iki vientisos masės. Dar uždėti ant ugnies 10-15 minučių.
3. Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių. Lašišos kepsnius sudėti ant grotelių arba ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti orkaitėje apie 10-15 minučių.
4. Smulkiai supjaustyti česnakus, pomidorus - kubeliais. Pakepinti pomidorus, česnakus ir čiobrelius su šlakeliu aliejaus ant vidutinės ugnies, kol pomidorai suminkštės. Cous cous kruopas įdėti į dubenėlį, pasūdyti, užpilti karštu vandeniu, kad vanduo tik padengtų kruopas. Palikti 3-5 minutėms, kad kruopos išbrinktų, tuomet įdėti gabaliuką sviesto, permaišyti ir sudėti į keptuvę su pomidorais. Ant silpnos ugnies apie 2 minutes gerai permaišyti kruopas su iškeptais pomidorais, pagardinti šafranu ir malta paprika, arba kitais patinkančiais prieskoniais. Nuimti nuo ugnies.
5. Į lėkštę sudėti lašišos kepsnį, džiovintų slyvų padažą ir cous cous garnyrą. Papuošti čiobrelių šakele.

Džiovintų slyvų padažo receptas rastas čia

Rodyk draugams

Šri Lankos ir Maldyvų skoniai

Šią vasarą man teko ilsėtis Šri Lankoje ir Maldyvuose. Šalys labai spalvingos, skirtingos ir kiekviena paliko visai kitokį įspūdį. Be įdomių vietų ir kraštovaizdžio prisiminimų, įspūdį paliko ir tam tikri maisto produktai. Nevardinsiu puikiųjų kario troškinių, įvairių jūros gėrybių receptų, o paminėsiu tik tuos patiekalus/produktus, kurie man paliko didžiausią įspūdį:

Rambutan vaisius. Deja neužtaikėm ant mano mėgstamų mango vaisių sezono, tačiau visur gatvėse buvo pilna rambutan pardavėjų. Iš pirmo žvilgsnio vaisius atrodo gan grėsmingai, tačiau dygliai yra minkšti, odelė lengvai persipjauna ir viduje yra švelnaus šiek tiek saldaus skonio minkštimas. Šį vaisių labai mėgsta vietiniai vaikai. Aš nesugebėjau sudoroti visą nupirktą kekę, tai pradžiuginome vietinius mažylius. :)

Vaisių salotos su druska. Važiavome nuo taško A iki taško B, užsimanėme lengvų priešpiečių, sustojome paprastoje gatvės kavinukėje ir užsisakėme vaisų salotų. Mus pasitiko LABAI mandagus kavinės savininkas, pasodino už sąlyginai švaraus stalo, sutiko pakrauti mūsų fotoaparato bateriją (todėl nuotraukų nėra) ir nusiuntė sūnų pas artimiausią prekybininką nupirkti trūkstamų vaisių. Štai ir sūnus bėga atgal rankose laikydamas papają, ananasus, arbūzą ir bananus. Už poros minučių ant mūsų stalo atsirado didžiulis dubuo su minėtų vaisių salotomis, pagardintais DRUSKA. Mūsų vietinis gidas paaiškino, kad Šri Lankoje yra gana įprasta valgyti vaisius su druska. Mano vyrui patiko, o man… na nežinau.. gal buvau ištroškusi, bet vis galvojau, kad druska čia tik viską gadina. Nepaisant to, man tai buvo visiškai naujas ir įdomus potyris.

Imbierų alus arba ginger beer. Pavadinimas kiek klaidina, nes tai nealkoholinis gėrimas, o tiesiog gazuotas imbiero skonio gėrimas. Šį pikantiško skonio gėrimą įsimylėjau iš karto, ir labai apsidžiaugiau, kai grįžusi namo radau jį parduotuvėje Marks&Spencer. Įdomiausia, kad gėrimas pirmą kartą buvo pagamintas Anglijoje, o Šri Lankoje atsirado britų kolonizavimo laikais. Keista, kad gyvenau JK apie 1 metus, o imbierų alų pirmą kartą paragavau Šri lankoje. :)

photo source: www.srilankagingerbeer.com

Arbatos oras. Atkeliavome į arbatos plantacijas kalnuose. Pasivaikščiojome po vieną arbatos paruošimo fabriką, mums papasakojo kaip arbatą skina, ruošia ir t.t. Man taip pat leido nuskinti arbatos krūmo 3 viršutinius lapelius, kurie ir yra tinkami arbatai. Už kokios savaitės išaugs 3 nauji lapeliai, juos ir nuskins. Vėliau užsisakėme jų paruošimo arbatos ir šokoladinio tortuko. Negaliu pasakyti, kad pateiktos arbatos skonis buvo labai ypatingas, skaniausias dalykas ten - oras! Neįtikinai gaivus, žalias, tonizuojantis.. na net sunku nupasakoti. Ten supratau, kad orą galima gerti, jausti jo skonį ir mėgautis kaip geru patiekalu. :) Taigi Ceilono arbatos ir nuostabaus oro derinys paliko didelį įspūdį. 

 

Omaras arba lobster. Esu valgiusi omarų ir anksčiau, bet deja jie nebuvo verti dėmesio - mažiukai, perkepti ir sausi, kiautas kietas ir sunkiai įveikiamas. Tačiau šis Maldyvų omaras buvo ypatingas! Didelis, mėsingas, sultingas. O ir labai šviežias, pagautas tos pačios dienos ryte, mat užsakymą šiam patiekalui reikia pateikti virėjams iš vakaro ir tikėtis, kad kitą dieną žvejų tinkle bus omarų. Mes valgėme Lobster Thermidor variantą - užkeptą su grietinėle ir sūriu, derinys nuostabus! Žodžiu, aplaižėme pirštus (tiesiogine šių žodžių prasme) ir norėjome pakartoti. :)

Rodyk draugams

Molekulinė virtuvė namų sąlygomis

Ar norėtumėte paragauti mango sferos, parmezano spagečių, arba melionų ikrų? Seniai žavitės El Bulli restorano veikla, o ypač Ferran Adrià asmenybe ir darbu? Dabar nereikia laukti pusės metų, kad patekti į jo žymųjį restoraną ir paragauti neįprastų patiekalų, molekulinės virtuvės šedevrus galite pagaminti tiesiog namuose!

Ferran Adria kartu su broliu Albertu paleido į prekybą Texturas produktus, skirtus kulinariniams eksperimentams su maisto forma bei skoniu. Grubiai tariant tai įvairūs milteliai, kurių pagalba galima iš įvairiausių maisto produktų daryti minkštas sferas, gelius, orinius putėsius, kiautus ir begalę kitų dalykų. Tinklapyje yra nemažai receptų ir paruošimo vaizdo įrašų (pažiūrėjau visus vienu įkvėpimu, kaip naujas Tom&Jerry serijas vaikystėje :) ).

Sutinku su skeptikais, kad šių produktų sveikumas abejotinas, o bendras rezultatas lėkštėje retai primena tradicinį maistą. Tačiau pati vertinu molekulinę virtuvę labiau kaip meną ir naują potyrį, negu kaip kulinariją. Manau, kad eilinėje namų virtuvėje šie produktai labiausiai būtų pritaikomi maisto dekoravimui. Štai rytoj laukiu svečių ir visai norėčiau, kad mano keptą žuvį papuoštų citrinų oro putėsiai. :)


Nuotraukos iš Texturas tinklapio.

Rodyk draugams

Aviečių skonio sugrįžimas

Geriau net neskaičiuoti, kiek dienų praėjo nuo paskutinio įrašo bloge, kiek kartų girdėjau klausimą “kodėl neberašai?” ir kiek kartų teko tik gūžtelėti pėčiais ir atsakyti “net nežinau..” Todėl geriau net nebandyti teisintis dėl vasarą užplūdusių rūpesčių ir nuotykių, o prisiminus vaikystę pažadėti sau ir kitiems, kad nuo rugsėjo 1 stengsiuos rasti daugiau laiko šiam pomėgiui. :)

Savo grįžimą į intereneto platybes nusprendžiau atšvęsti su Aviečių ir varškės kremo tart’u, kuris yra šios mano savaitės topų topas :) . Gaminau jau kelis kartus, ir vis noriu DAAAAR. Tuo labiau, kad tėvų sode prasidėjo aviečių sezonas, taigi su malonumu naudoju šias puikias uogas.

Reikia:

Tešlai:
200 gr. miltų
100 gr. šalto sviesto
2 valg. šaukštai cukraus pudros
1 kiaušinis
2 valg. šaukštai šalto vandens
¼ arbat. šaukštelio druskos
½ vanilės lazdelės sėklų
2 arbat. šaukšteliai malto cinamono
2-3 val. šaukštai maltų migdolų (nebūtina, bet skanu)

Kremui:
Apie 300 g. varškės
Apie 250 g. mascarpone arba riccota arba kito kreminio sūrio arba plaktos grietinėlės
Apie 3-4 šaukštus cukraus (cukrų kiekį koreguokite pagal savo saldumo skalę :))
½ vanilės lazdelės sėklų

Avietės
Mėtų lapeliai

Ką daryti:

1. Paruoškite tešlą tart‘o pagrindui: sumaišykite miltus su druska, vanilės sėklomis, cinamonu, cukraus pudra ir maltais migdolais (jei naudojate). Šaltą sviestą supjaustykite mažais gabaliukais, sumaišykite su miltais. Tešlą kapokite tol, kol turinys primins trupinius. (Labai lengva tešlą sukapoti virtuvės kombaine, tik nepersistenkite, nes vietoje trupinių gausite košę :) ). Išplakite kiaušinį su 2 šaukštais vandens, įpilkite į tešlą ir išmaišykite. Jeigu tešla nelips, galima pridėti dar porą šaukštų vandens. Suformuokite rutulį ir pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą. Įkaitinkite orkaitę iki 180C laipsnių. Iškočiokite tešlą (apie 28-30 cm apsikritimu), įdėkite į formą, suformuokite kraštus, subadykite šakute ir kepkite apie 10 minučių. Išimkite formą iš orkaitės, leiskite atvėsti.
2. Pertrinkite varškę su cukrumi ir vanile iki vientisos kreminės masės (galima blenderiu). Cukraus įdėkite pagal skonį, priklausomai nuo to kokio saldumo kremą pageidaujate gauti. Pridėkite mascarpone (ar kitus sūrius) ir atsargiai sumaišykite su varške.
3. Ištepkite tart‘o pagrindą paruoštu kremu, ant kremo išdėliokite avietės, papuoškite mėtų lapeliais. Galima naudoti ir kitas uogas - viename iš variantų tart‘ą dar papuošiau mėlynėmis (foto žemiau).

Rodyk draugams

Senesni įrašai »